Karmos pasireiškimas žmogaus gyvenime

Dvasinio Mokytojo Šri Prakaš Dži satsango tekstas

Jūsų protas užimtas jūsų buvusia karma. Karma – tai visos mintys, žodžiai ir veiksmai, kuriuos atlikote praeityje. Jie niekur neišnyksta. Jūs jų nematote, bet jie išsaugomi Visatoje kaip žodžiai, kaip garsai. Žmogui pakartotinai atgimus, jie ir vėl pasireiškia minčių pavidalu. Pagalvokite, kiek minčių jums į galvą ateina. Labai daug. Ir visos jos – jūsų karma. „Aš to nepadariau ir to nesuspėjau...“, – galvoja žmogus. Tai yra jūsų karma – silpna ar stipri. Ir ji grįžta pas jus dabar kaip silpnos ar stiprios mintys.

Jūs galvojate apie maldą, dvasinę praktiką, vadinasi, turite ir dvasinę karmą, nes ne kiekvienas apie tai galvoja. Kai didžiulė Dievo malonė dovanojama žmogui, pasireiškia dvasinių žinių troškulys, jam norisi daryti dvasinę praktiką, klausyti satsangų – tai reiškia, kad žmogaus gyvenime prasideda labai svarbus laikotarpis. Jis jaučia, kokią būseną jam suteikia apsilankymas satsange ir praktikos darymas.

Niekas negali pakeisti praeities, bet nerimavimas dėl to neduoda galimybės žmogui pakilti aukščiau. Svarbiausia – tuo metu, kai jūs suvokėte savo klaidas, supratote, ties kuo reikia dirbti, ir pradėkite dirbti, nedelskite.

Viso ko šaknis – jūsų protas, nepamirškite to. Protas – ir pakartotinų gimimų, ir išsilaisvinimo pagrindas. Protas – priežastis to, kaip jūs dabar gyvenate ir kokią aplinką turite. Todėl labai svarbu valyti savo mintis. Tai vyksta tuomet, kai skaitote dvasines knygas, kalbate apie Dievą, apie dvasines žinias, apmąstote satsangą. Tuo metu jūsų protas užimtas pozityviomis mintimis. Mintys būtinai ateis – jei ne pozityvios, tai beprasmės1 ar negatyvios. Negatyvumas – tai ne tik blogos mintys. Baimės, nerimo, jaudulio būsenos taip pat yra negatyvumas, kurį irgi gimdo jūsų protas. Bet užtenka tik pagalvoti, kad važiuosite į satsangą, ir tuoj pat pasireiškia pozityvi energija. Jūs prisimenate Mokytojo žodžius, pasakytus satsange, pradedate juos apmąstyti, ir negatyvumas išnyksta. Ten, kur yra Mokytojas, visada vyrauja tyra, dieviška energija, ir negatyvi karma šalia būti nebegali.

Kaip klostosi žmogaus gyvenimas? Žmogus gimsta ir viską, kas jį sieja su šiuo pasauliu, jis gauna gyvendamas, naudojasi tuo iki savo dienų pabaigos, o kai miršta, tai palieka čia – net savo kūną, nes ir šis yra duodamas tik tam tikram laiko tarpui. Žmogus viską palieka čia – tai Tiesa. Tik Žinios, jūsų geroji ar blogoji karma, dvasinė praktika, ryšys su Dievu, Mokytoju visada bus su jumis, kai paliksite šį pasaulį. Kas gi tada jums yra pats artimiausias, jei net savo mylimą kūną paliksite čia?

Prasidėjus tokiems apmąstymams, žmoguje gimsta žinių, savęs ir Dievo pažinimo troškulys ir tada jis veržiasi gauti, suvokti tikrąjį Žinojimą.

Gyvenime viskas yra laikina. Bet nenoriu jus mokyti gilaus asketizmo, nes dauguma jūsų turite savo pasaulietines pareigas, šeimas. Taip, tiesa yra ta, kad vieną dieną visi paliksime šį pasaulį, bet tai nereiškia, kad nereikia dirbti. Kai duodu jums gilesnes dvasines žinias, tai visada kartoju, kad visas savo pareigas ir atsakomybes reikia vykdyti, reikia dirbti, kol gyvenimas tęsiasi. Atlikite savo darbus, bet visada prisiminkite apie Dievą ir dvasingumą, tada nei jūsų šeima, nei darbas jums netrukdys – atvirkščiai, Dievas ir dvasingumas padės jums atlikti mylimą darbą.

Visos profesijos yra svarbios, kiekviena jų turi savo vaidmenį. Pasaulyje visiems būtina dėti pastangas ir dirbti – kitaip jame nebebus judėjimo ir progreso. Bet kai darbą darys dvasingas žmogus, tame darbe pasireikš ypatingas grožis.

Kodėl žmonija dabar kenčia? Todėl, kad žmonės pamiršo apie Dievą ir dvasingumą. Dėl Dievo vardo vyksta konfliktai ir liejamas kraujas, o turėtų klestėti draugystė, tarpusavio supratimas ir pagarba. Vadinasi, nėra tikro supratimo, kas yra Dievas. Argi Dievas mokė žmones kelti karus? Nei viena religija apie tai nekalba.

Kai žmogus pamiršta, kas yra tikrasis dvasingumas, kai nėra teisingo supratimo, kas yra Dievas, kyla įvairiausių sunkumų. Pradžioje – maži, vėliau jų atsiranda vis daugiau ir daugiau. Ir visas gyvenimas praeis, stengiantis tuos sunkumus spręsti.

Vis labiau valydami ir ramindami protą, jūs galėsite pajausti tikrosios meditacijos skonį, patirti, kokia būna tikroji dvasinė būsena. Ji kaip amrita – nemirtingumo gėrimas. Jo išgėrus, žmogus nemiršta. Žmogus būna labai geros būsenos, kai jo protas nurimsta – juk neramus protas trukdo jam gerai gyventi. Ir dėl proto ramybės taip pat labai reikalingas satsangas, kad Mokytojo žodis visada būtų žmogaus mintyse – tada protas bus užimtas tyrais apmąstymais. Žmogaus buvusi praeities karma išsisaugo žodžio pavidalu, bet su tyrais tiesos žodžiais ją galima neutralizuoti, nes tikrasis tiesos žodis panaikina negatyvųjį žodį.



1 Beprasmės – tai mintys, neatnešančios jokios naudos, jokio teigiamo rezultato. Jei žmogus gyvena pasaulietiškai, tai negalima sakyti, kad visos mintys, susijusios su pasauliu, yra beprasmės. Pavyzdžiui, jūs galvojate apie gerą darbą. Pasaulietiniam gyvenimui tai nėra beprasmė mintis, bet jei tik galvojate ir nieko nedarote, tų minčių neįgyvendinate, tada tokias mintis irgi galima priskirti beprasmėms.

 

atgal į Skaitiniai

Naujienos

2019-02-18
Dalinamės tik ką pasirodžiusiu interviu su Mokytoju, publikuotu svetainėje lila.lt
2019-02-06
Kviečiame į paskaitą-praktinį užsiėmimą su lietuviškų augalų žiniuone Dalia Treigiene
2018-12-01
Gruodžio 26-28 d. Vilniuje, Dvasinės kultūros centre "Shri Prakash Dham"