Kaip paversti gyvenimą joga

Dvasinio Mokytojo Šri Prakaš Dži satsango tekstas

 

(Apie tai, ką reiškia ir kaip praktikuojamos trys pagrindinės jogos kryptys, skaitykite satsango tekste „Pagrindinės jogos kryptys“)

Kaip gi susijungia trys pagrindinės jogos kryptys: karmos joga, gjan joga ir bhakti joga?

Įsivaizduokite paukštį. Vienas jo sparnas – tai karmos joga, kitas – gjan joga, o jo siela – tai bhakti joga. Jei visos trys dalys veiks darniai, paukštis skris gražiai. Jei nebus vieno sparno, pavyzdžiui, karmos jogos, paukštis šiaip taip pajėgs gyventi. Bandydamas pakilti padedamas žinių (gjan) nukris, nes vieno sparno – veiksmo – jam trūks. Jei veiksmas (karma) bus, bet nebus žinių (gjan), paukštis taip pat negalės skristi. Bet net jei nebus abiejų sparnų – nei karmos, nei gjan, bet bus bhakti – paukštis vis tiek bus gyvas. Gyvens – bet be skrydžio. Tam, kad skraidytų, reikalingi abu sparnai – ir karma, ir gjan. Bet jei nebus paties svarbiausio – bhakti, t. y. sielos, nebus nieko, nes nebus paties gyvenimo, ir nei veiksmas, nei žinios padėti negalės.

Giliai apmąstykite visa tai, kad judėtumėte teisinga linkme, tobulėtumėte. Sėkmei ir pažangai pasaulyje reikalinga nuoširdi meilė, tikėjimas, atsidavimas. Visa tai kartu yra bhakti. Žinios ir veiksmas – jūsų sparnai. Ir kai šiuos tris aspektus transformuosite, nukreipsite į Dievą – tai ir bus tikra joga. Tuomet tapsite tikru sadhaku, praktikuojančiu gyvenime visas tris jogas, būsite labai sėkmingas, aukštai ir gražiai atlikdamas savo gyvenimo skrydį.

Visas mūsų gyvenimas – didžiulis miražas, panašus į tuos, kuriuos matome dykumose. O žmogus šiame gyvenime – tik vienišas keleivis, paklydęs pačiame bekraščių smėlynų viduryje. Brenda jis per gyvenimą, kankinamas stipraus troškulio – tai jo siela trokšta Žinių, nuolatos siekdama susilieti su Dievu. Iškankintas negailestingai svilinančios saulės, išvargintas ilgo kelio, keleivis staiga tolumoje pamato vandens blyksnius ir medžių lajas, dvelkiančias taip ilgai laukta vėsa. Su viltimi numalšinti troškulį ir išsigelbėti nuo alinančios kaitros, sukaupęs paskutines jėgas, nelaimingasis skuba jų link. Bet, deja, kad ir kiek eitų, miražas tai atsiranda, tai vėl išnyksta, o mintis „Nejau visur tik smėlis?“ drasko jam širdį, atimdama paskutinę viltį išsigelbėti.

Toks mūsų gyvenimas. Kiekvieną kartą ateidamas į Žemę, gimdamas iš naujo, žmogus stoja į gyvenimo kelią, kuriame kiekvienas mato savo miražą, tikrąją sielos atgaivos vietą ir veržiasi jos link. Bet, nepaisant visų pastangų priartėti prie savo paieškų objekto, viltis jį pasiekti tai atsiranda, tai užgęsta.

Jei gyvenime tenkinsitės tik karma, gjan ir paprastu tikėjimu bei meile, jūsų gyvenimo tikslas bus tik miražas, nuolatos tolstantis nuo jūsų. Bet paversdami tą pačią meilę, žinias ir veiksmą į bhakti jogą, gjan jogą ir karmos jogą, išsivaduosite iš iliuzinių regėjimų, sugebėsite numalšinti troškulį, mėgautis vėsa ir patirti nuolatinę dieviškojo džiaugsmo būseną. O galiausiai visiškai susijungsite su Dievu, su savuoju ištu. Gyvenime ši akimirka yra labai svarbi – kiekviena iš trijų jogų yra reikšminga.

Šiais laikais egzistuoja daug įvairių jogų, bet pagrindinės yra trys, nes joga iš tikrųjų ir yra žmogaus gyvenimas. Meilė (bhakti), žinios (gjan) bei veiksmas (karma) ir taip yra kiekvieno jūsų gyvenimo sudėtinės dalys, o nukreipdami visas tris Dievo link, paverčiate jas joga.

Pati sąvoka „joga“ yra daugialypė. Ji prasideda nuo teisingo savo gyvenimo organizavimo, tikrosios jo prasmės supratimo ir nuolatinių pastangų siekti Dievo.

Viskas yra žmogaus rankose. Gyvenimo kelias yra atviras visada ir visiems: nuo paprasto žmogaus iki labai dvasingo. Dievas niekada nieko nuo nieko neslepia, Jis kiekvienam suteikia visas galimybes tobulėti, dvasiškai augti. Tolimesnis judėjimas, o būtent tai, kaip eisite per gyvenimą, priklauso nuo jūsų, jūsų tikėjimo, vidinio nusiteikimo. Tam jums būtina stiprinti savo ryžtą ir apsisprendimo jėgą (sankalpo šakti), vidinį pasitikėjimą. Kuo labiau save ruošite, keisitės vidujai, tuo daugiau savyje galėsite sutalpinti, vadinasi, daugiau ir gausite.

Kada jumyse prasidės pokyčiai? Kai Žinias, kurias gaunate, imsite taikyti gyvenime, ir kai savo veiksmus nukreipsite tobulėjimo, Dievo ir susijungimo su Juo link.

Net ir paprastuose gyvenimiškuose pavyzdžiuose galima pamatyti karmos virsmą į karmos jogą. Žmogus ateina pas gydytoją, ir šis jį gydo, atlikdamas tai kaip įprastą, kasdienį darbą. Tai reiškia, kad jis atlieka savo karmą. Bet jei jis gydytų pacientą, vedamas tarnystės jausmo ir galvodamas, kad kiekviename žmoguje yra Dievas ir kad padėdamas žmogui jis tarnauja Dievui, tai vien tokia mintis jau būtų jo maldos, dvasinės praktikos pradžia.

Žmogui nepakanka dvasinių žinių. Pavyzdžiui, ne visi žino, kad viskas, ką gauname per gyvenimą, niekada nebūna tik mūsų nuopelnas. Visame tame, kas mums buvo duota, jau „įrašyta“, dėl kieno likimo mes tai gauname. O žmogus galvoja: „jei jau atiteko man, vadinasi, dėl mano nuopelnų“. Taip nėra. Jei ką nors gavę priimsite tai su dėkingumu, su mintimi „gavau tai iš Dievo malonės“, ir toliau sąžiningai bei išmintingai tai paskirstysite, tai ir vėliau gyvenime viskas klostysis teisingai. Toks požiūris ir po to atliktas veiksmas irgi bus tarnystė Dievui. Egzistuoja dvasinis principas, nekintantis dėsnis, galiojantis ne tik dvasingumui, bet ir pačiam įprasčiausiam materialiniam gyvenimui: bet kas, kas ateina pas jus, būtinai ir išeis, t. y. išsieikvos. Bet galvodamas tik apie save, žmogus neteisingai paskirsto gautas gėrybes, todėl daug jų iššvaistoma tuščiai ir neteisingai.

Todėl labai svarbu, kad žmogus išmoktų galvoti ne tik apie save, ne tik apie tai, kaip ką nors gauti sau, visą laiką vadovaudamasis tik troškimu „duokite man, duokite man“. Mokykitės patys duoti. Tegu davimas prasideda nuo mažų dalykų, bet pradėti reikia. Ir jau vos tik pradėję pastebėsite, kad vidinis džiaugsmas ir ramybė tampa jūsų nuolatine būsena.

Pažvelkite – kone kiekvienas žmogus gyvena dėl savęs, dėl savo šeimos. Čia nėra nieko ypatinga. Bet kai žmogaus dvasinis lygis pakyla, jis pradeda galvoti ne tik apie save ir artimuosius, jis ima galvoti apie jam visai nežinomų ir nepažįstamų žmonių gerovę. Tai ir yra dvasingumas.

Atlikdami kiekvieną karmą kaip tarnystę Dievui, o visas savo žinias, meilę ir tikėjimą nukreipdami į Jo siekimą, rasite nuolatinę meilę, tikėjimą – jus apims nuolatinė ramybė. Jei nesimokysite to savo gyvenime, ką gi, tuomet nemėginkite ieškoti nuolatinės ramybės – niekur, jokioje vietoje jos nerasite.

Jei norite iš tikrųjų dvasiškai tobulėti, atminkite – tai nuolatinis darbas su savimi, kruopštus ir atkaklus dvasinių savybių ugdymasis.

Satsango pabaigoje ir vėl pakartosiu: nepaisant nieko, jūsų protas vis tiek veiks – žmogus nėra pajėgus sustabdyti audringos minčių tėkmės, todėl galvokite; bet galvokite apie tai, kas naudinga, kas kurs gėrį jums ir aplinkiniams. Neeikvokite energijos bevertėms mintims, o ypač fantazijoms apie tai, ko niekada nebus realybėje. Daugiau mąstykite apie savo tobulėjimą, dvasinį ar materialinį, ir visuomet stebėkite savo ketinimų tyrumą, kad bet kokį veiksmą darytumėte tik gerais sumetimais, siekdami tikslų prideramais, garbingais būdais.

 

Radhe Radhe!

 

Naujienos

2019-02-18
Dalinamės tik ką pasirodžiusiu interviu su Mokytoju, publikuotu svetainėje lila.lt
2019-02-06
Kviečiame į paskaitą-praktinį užsiėmimą su lietuviškų augalų žiniuone Dalia Treigiene
2018-12-01
Gruodžio 26-28 d. Vilniuje, Dvasinės kultūros centre "Shri Prakash Dham"