Gyvenimas šeimoje ir vaikų auklėjimas

Dvasinio Mokytojo Šri Prakaš Dži satsango tekstas

Tėvams yra labai svarbu, kad jų vaikai gyvenime eitų teisingu keliu – kitaip jie niekada nebus ramūs. Tiesiog dažniausiai žmonės būna labai prisirišęs prie savo vaikų, nesvarbu – geri jie ar blogi. Kai vaikai turi gerų savybių – tėvai ramūs dėl jų ir dėl jų ateities. Tuomet mintys apie vaikus neša tėvams džiaugsmą, ir jie gali save skirti kažkam daugiau. Prisirišimas prie vienas kito tokiu atveju duoda džiaugsmo ir tampa impulsu gyventi ir tėvams, ir vaikams.

Bet jei vaikai neina teisingu keliu, tėvai nuolatos nerimauja dėl jų, apie nieką kitą negali galvoti, nieko kito negali veikti. Toks prisirišimas ir nerimas dėl vaikų tėvų gyvenimą daro sunkų, tokioje būsenoje ir pats gyvenimas nesuteikia džiaugsmo. Todėl yra svarbu labai gerai auklėti vaikus, ugdant juose gerus sanskarus (polinkius, įpročius).

Jašoda buvo Krišnos motina. Ji Krišną auklėjo ir kaip motina buvo prisirišusi prie savo vaiko: juo rūpinosi, jį prižiūrėjo. Bet šiuo atveju žodis „prisirišimas“ netinka. Jos sūnus buvo Dievas, brahma gjani (džnani), o Jašoda buvo jo bhaktas (žmogus, atsidavęs savo dvasiniam idealui) ir buvo stipriai su juo susijusi per savo meilę. Kai žmogus myli tokią aukštą sielą – tai yra ne prisirišimas, o gilus jausmas, vadinamas bhakti. Šis jausmas suteikė Jašodai išsilaisvinimą.

Kartais girdžiu oficialius duomenis apie tai, kiek vaikų ir paauglių geria, rūko ir vartoja narkotikus. Tai labai didelė problema ir didžiausias šalies rūpestis. Susidoroti su tokia problema greitai ir lengvai nėra įmanoma: norint ją išspręsti, reikia daug ką peržiūrėti šeimoje ir visuomenėje, ir tam žmonėms yra būtinos dvasinės žinios.

Kodėl žmogus turi žalingų įpročių: rūko, gerai, vartoja narkotikus, kurie blogina sveikatą, psichiką ir galiausiai veda prie asmenybės žlugimo? Nuo pat gimimo žmogus gyvenime ieško džiaugsmo, ramybės, meilės ir, negavęs jų tokiomis apraiškomis, kaip tėvų meilė ir rūpestis, nuoširdi draugystė, tikra ir tyra meilė, bando tai surasti kitur.

Pavyzdžiui, vaikas auga nepilnavertėje šeimoje, kurioje negali gauti meilės ir iš motinos, ir iš tėvo, arba tėvai gyvena kartu, bet abu geria, pykstasi, muša vienas kitą. Vaikai visa tai mato. Kaip po viso to jie gerbs tėvus ir kitus vyresnius žmones? Tam jiems reikalingas deramas pavyzdys. Jei tokio nėra, tai vaikas pradeda ieškoti džiaugsmo ir meilės tarp bendraamžių. Jei rado gerus draugus, pateko į gerą aplinką, tai eis teisingu keliu, bet jei į blogą – tai galima sakyti, kad jo gyvenimas bus sugriautas. Kai žmogus patenka į gilią duobę, ištraukti jį iš ten būna labai sunku.

Tėvai gali turėti daug pinigų, prašmatnius namus ir brangias mašinas, bet jei jų vaikai neina teisingu gyvenimo keliu, jie negali ramiai miegoti. O jei vaikai auga gerais žmonėmis, tai net kai tėvai uždirba nedaug, jie gyvena kaip rojuje ir savo viduje jie patiria ypatingą ramybę ir džiaugsmą. Tėvams reikia mokytis suvaldyti savo jausmus: mylėti vaikus, bet jų negadinti. Taip gali nutikti, kai šeima gyvena pasiturinčiai. Iki tam tikro amžiaus vaikus reikia kontroliuoti, kad jie pažintų viso ko kainą ir mokytųsi dvasingumo. Dauguma mano mokinių gyvena šeimyninį gyvenimą, todėl apie tai kalbu.

Jei gyvenate šeimoje, jums reikia mokytis kažką atiduoti, kažkuriose situacijose eiti į kompromisą. Prieš priimant kokį nors svarbų sprendimą, susijusį su šeima, pavyzdžiui, skyrybas, reikia viską gerai pasverti ir pagalvoti apie vaikus, apie jų ateitį. Savo šeimą jūs gavote pagal savo karmą ir jūsų užduotis – pasistengti ją išsaugoti. Tai jūsų atsakomybė prieš Dievą. Kai kurie mano mokiniai buvo ant skyrybų slenksčio, bet, įsisąmoninę savo klaidas ir jas ištaisę, jie sugebėjo savo šeimas išsaugoti.

Žmogui, einančiam grihasth ašram keliu, šeima – tai laimingo gyvenimo pamatas. Ir jei jūs šeimoje nesukursite dvasingos atmosferos, bus sunku gyventi. Tas, kuris eina sanjas ašram keliu, – yra laisvas. Jam egzistuoja tik jis pats, Dievas ir dvasingumas. Senovės laikais tie, kurie norėdavo rimtai užsiimti dvasine praktika, sadhana, priimdavo sprendimą gyventi vienumoje, kad prisirišimai netrukdytų jiems siekti Dievo. Bet jei šeimoje vyrauja dvasinga atmosfera, šeima atneša žmogui džiaugsmą ir įkvepia jį dvasiniam keliui, tai tokios aplinkybės jam netrukdys. Tuomet ir nebelieka didelio skirtumo tarp grihasth ir sanjasi kelio.

 

atgal į Skaitiniai

Naujienos

2019-04-06
Balandžio 6-13 dienomis Mokytojo ašrame kasdien vyks havanas (malda prie ugnies).
2019-04-02
Mokytojas išsamiai atsako į šį klausimą viename satsangų
2019-03-21
Galite paremti paskirdami iki 2% savo gyventojų pajamų mokesčio.