Trys klausimai

Alegorinis pasakojimas

Kartą gyveno karalius. Jis turėjo ministrą, kuris buvo išmintingas ir sumanus žmogus, padėdavęs karaliui išspręsti visus svarbius klausimus. Jam visada pavykdavo rasti teisingą atsakymą. Ministras buvo tikintis žmogus ir karalius vieną dieną jo paklausė:

– Tu tiki Dievą?

– Taip, – atsakė ministras.

– Na, tada atsakyk man į tris klausimus: „Kur Dievas gyvena?“, „Kaip aš galiu jį rasti?“ ir „Ką jis daro?“

Nors ministras tikėjo Dievu, bet išgirdęs šiuos klausimus, negalėjo į nė vieną iš jų atsakyti iš karto (kaip kad paparastai darydavo). Net ir po kelių dienų jis nežinojo, ką atsakyti karaliui. Ministras neteko ramybės ir miego. Netgi naktį, kentėdamas nuo nemigos, vis mąstė apie tuos klausimus.

Ministras turėjo mažą sūnų. Pastebėjęs, kad tėvas labai išgyvena, blogai valgo ir miega, jis paklausė:

– Tėti, kas nutiko?

– Sūneli, aš visada labai greitai atsakydavau į visus karaliaus klausimus. O dabar pirmą kartą ne tik, kad neatsakiau į nė vieną klausimą greitai, bet net ir praėjus kelioms dienoms aš vis dar negaliu rasti atsakymų.

– Sakyk, kokius klausimus tau uždavė karalius? Galbūt aš galėsiu į juos atsakyti, – paprašė sūnus.

Ministras pakartojo savo sūnui karaliaus užduotus klausimus. Juos išklausęs ir nė kiek nesutrikęs dėl jų sunkumo, berniukas tarė:

– Tai paprasta. Dėl nieko nesijaudink. Tik paklausk karaliaus ar gali vietoj tavęs į klausimus atsakyti tavo sūnus.

Ryte ministras atėjo į rūmus su sūnumi ir paklausė karaliaus, ar gali į klausimus atsakyti ne jis pats, o jo sūnus. Karalius nustebo, tačiau neprieštaravo pasakęs, kad jam svarbūs atsakymai, o ne kas juos pasakys. Tuomet berniukas priėjo arčiau prie karaliaus ir tarė:

– Aš žinau atsakymus į visus jūsų klausimus.

– Sakyk, – tarė karalius.

– Iš pradžių aš turiu atsisėsti į sostą, o jūs sėskitės žemiau, – pasakė berniukas, – tada aš tęsiu.

Nustebęs karalius sutiko. Tuomet berniukas paprašė atnešti dubenį pieno ir kai pienas buvo atneštas, jis įkišo pirštą į dubenį ir pradėjo sukdamas ratais pieną maišyti.

– Ką tu darai? – paklausė karalius.

– Pažiūrėkite į pieną dubeny ir pasakykite, ar yra jame sviesto?

– Ne, – atsakė karalius.

– Tiesa, dabar jame yra tik pienas, bet taip pat yra ir sviestas, tik jo nesimato. Kad gautume sviestą, reikia ilgai sukti ir plakti pieną – taip po truputį atsiras sviestas. Piene jau yra sviestas, – tęsė berniukas, – bet jūs jo nematote. Taip ir Dievas: jis gyvena visur ir visame kame, bet jo nematyti. Tai atsakymas į pirmą jūsų klausimą.

– Kad pamatytų Dievą, žmogui reikia nuolatos ir be perstojo dirbti su savimi, surasti savyje Dievo dalelę, kuri yra visada šalia, tik jos nematyti (kaip kad sviesto nematyti piene, kol jo neatskiri nuo pieno). Štai atsakymas į antrąjį klausimą.

– Ir paskutinis jūsų klausimas: „Ką Dievas daro?“. Jis viską keičia. Viskas yra jo valioje. Kiekviena diena yra kitokia ir tas, kas buvo apačioje, gali atsidurti viršuje – kaip kad dabar: aš soste, o jūs apačioje.


atgal į Alegoriniai pasakojimai

atgal į Skaitiniai

Naujienos

2019-03-21
Galite paremti paskirdami iki 2% savo gyventojų pajamų mokesčio.
2019-02-18
Dalinamės tik ką pasirodžiusiu interviu su Mokytoju, publikuotu svetainėje lila.lt
2019-02-06
Kviečiame į paskaitą-praktinį užsiėmimą su lietuviškų augalų žiniuone Dalia Treigiene