Motinos laiškas

Alegorinis pasakojimas

Gyveno kartą mažas berniukas. Jis mokėsi mokykloje, o jo motina dirbo tos pačios mokyklos virtuvėje. Ta moteris buvo vienakė.

Kol buvo mažas, berniukas to nepaisė. Bet kai paaugo, kiti vaikai pradėjo jį erzinti: „Ei, pažiūrėk, kokia negraži tavo mama. Kaip subjaurotas jos veidas.“ Jam buvo labai nemalonu ir apmaudu kaskart klausytis tų patyčių. Ir vieną dieną jis motinai pasakė: „Kai būnu su savo draugais, nesiartink prie manęs. Jie mane erzina, sako, kad esi labai baisi, ir man nemalonu to klausytis.“ Moteris iki galo nesuprato jo žodžių, taigi ir toliau bendravo su sūnum kaip įpratusi. Kitą kartą sūnus jau labai piktai ją išbarė: „Argi nesupratai, ką tau sakiau? Kai būnu su savo draugais, nesirodyk visai. Man tuo tik kenki.“

Berniukas buvo labai gabus. Kopdamas iš klasės į klasę jis mokėsi vis geriau ir geriau, tad ilgainiui pelnė labai gero mokinio, o vėliau ir studento reputaciją. Tada motina pati jam pasakė: „Tiek jau to, nebesilankysiu pas tave. Tik būk geras, bent kartais ateik manęs aplankyti, kad galėčiau tave pamatyti.“

Ėjo laikas. Sūnus užaugo ir vedė. Jis dar kartą griežtai perspėjo savo motiną: „Prašau, niekada neik pas mane namo. Nenoriu, kad mano žmona ir vaikai matytų tavo veidą. Dabar turiu labai gerą reputaciją ir nenoriu, kad visi žinotų, jog mano motina tokia negraži.“ Išgirdusi tokius sūnaus žodžius, moteris pravirko ir išėjo.

Po kurio laiko vaikinas susilaukė savų vaikų. Jo motina sužinojo apie anūkų gimimą ir labai norėjo juos pamatyti. Bet kaskart, kai tik tas noras sukildavo, ji prisimindavo priekaištingą sūnaus žvilgsnį ir jo žodžius: „Niekada neateik! Nenoriu, kad mano žmona ir vaikai pamatytų tavo veidą.“

Tad moteris nusprendė nesilankyti pas sūnų, jeigu tai jam gali pakenkti. Bet kartą, sužinojusi, kad visa sūnaus šeima vaikštinėja parke, nebegalėjo suvaldyti savo jausmų. „Aš tik praeisiu pro šalį, kad bent iš tolo pamatyčiau anūkus, – galvojo moteris. − Niekas manęs net nepastebės. Neisiu artyn ir nesakysiu, kad esu jo motina.“ Moteris ėjo parku ir niekas iš praeivių nekreipė į ją dėmesio. Bet kai ją pamatė jos anūkai, pradėjo bjaurėdamiesi badyti pirštais: „Fu, kokia baisi senė atėjo! Kokia negraži! Turbūt kokia nors pamišėlė.“ Sūnus tylėdamas visa tai stebėjo. O juk tik jis vienas žinojo, kas buvo ta moteris iš tikrųjų. Bet net nebandė sudrausti savo vaikų ir apginti savo motinos.

Pamačiusi savo anūkus, moteris grįžo namo.

Prabėgo dar keletas metų. Kartą mokykloje, kurioje anksčiau mokėsi tas jaunas vyras, buvo švenčiama šventė ir jis buvo tarp kviestinių svečių. Tą dieną jis buvo vienas, be savo šeimos. Visą gyvenimą jis slėpė, kuo dirbo jo motina, nes tą jos darbą niekino. O ji visus tuos metus ir toliau dirbo mokyklos virtuvėje.

Kai šventinės iškilmės baigėsi ir beveik visi dalyviai išsiskirstė, jis kitiems pasakė: „Manęs nelaukite, dar šiek tiek čia užtruksiu.“ Jis buvo nusprendęs nueiti pasižiūrėti, kaip laikosi jo motina − galbūt ten tebedirba.

Virtuvėje jis pamatė keletą moterų. Jos sėdėjo ir verkė. Jis paklausė, kur jo motina.

– Jūs esate jos sūnus? – paklausė viena moterų.

– Taip, esu jos sūnus. Norėjau pasidomėti, kaip ji laikosi.

Sužinojęs, kad motina mirusi, jis tuojau pat norėjo išeiti, bet viena moteris jį sulaikė:

– Palaukite! Paimkite laišką, kurį ji jums paliko.

Jis paėmė laišką ir pradėjo skaityti:

„Sūnau, kai gimei, turėjai tik vieną akį ir man buvo be galo skaudu tave tokį matyti. Labai norėjau, kad užaugtum gražus berniukas ir galėtum matyti abiem akimis, taigi vieną savo akį atidaviau tau...“

Nė karto per visą gyvenimą ji net neužsiminė apie tai, net tada, kai teko iš savo anūkų išgirsti, kad ji pamišėlė.

„Dieve mano, kaip galėjau taip gyventi? Kaip galėjau taip žiauriai su ja elgtis?! Niekad nepajėgsiu sau to atleisti...“ Skaudu ir liūdna jam tapo perskaičius laišką.

 

atgal į Alegoriniai pasakojimai

atgal į Skaitiniai

Naujienos

2018-12-01
Gruodžio 26-28 d. Vilniuje, Dvasinės kultūros centre "Shri Prakash Dham"
2018-11-30
"Joga apie kūną, protą ir sielą. Satsangai 3" jau keliauja į knygynus!
2018-10-18
Vyks įvairūs renginiai, individualūs susitikimai su Mokytoju.