Apie du sadhakus: pasiryžimas dvasinei praktikai

Alegorinis pasakojimas

 

Žmogus gali pasiekti Dievą, susijungti su Juo, bet, kada tai įvyks, – tik Dievas žino.

 

Gyveno du sadhakai. Jų sadhana buvo stipri, kryptinga, abu jie nuoširdžiai troško pasiekti Dievą. Vienas jų praktikavo dvidešimt metų, o kitas – dvejus metus.

Narajanas jautė, kad dvi sielos žemėje labai atkakliai medituoja ir siekia jį pamatyti. Norėdamas joms padėti, Dievas nusprendė patikrinti, kokio stiprumo yra jų sadhana, kaip jie yra pasirengę Jį pamatyti.

Kartą jis atėjo pas juos paprasto brahmano pavidalu.

Jis pirma aplankė sadhaką, kuris jau praktikavo dvejus metus. Ir paklausė Narajanas-brahmanas sadhako: „Kam gi tu darai sadhaną?“ Ir atsakė sadhakas: „Noriu pamatyti Dievą.“

– Tu tikrai nori matyti Dievą? Aš žinau ir matau ateitį, todėl noriu, kad tu žinotumei: tau ir toliau reikia daryti sadhaną dar keturiasdešimt penkerius metus. Tada tu pamatysi Dievą.

– Ar taip ir bus? Ar tikrai taip? – sušuko sadhakas.

– Taip, tai tiesa.

– Kam tada užsiiminėti praktika, jei Dievas ateis tik po tokio ilgo laiko tarpo! Nebenoriu… – pagalvojo sadhakas. Tuomet susirinko daiktus ir išėjo namo.

Iškeliavo Narajanas-brahmanas pas kitą sadhaką ir taip pat jo paklausė: „Dėl ko gi užsiiminėji sadhana?“

– Aš noriu pamatyti Narajaną! – tvirtai atsakė sadhakas.

– Ar labai nori? – susidomėjęs tarė brahmanas. – Pažvelk į tą medį, po kuriuo sėdi. Ar gali suskaičiuoti visus jo lapus?

– Ne, jų labai daug...

– Taigi, žinok: tu gimsi Žemėje dar tiek kartų, kiek matai lapų ant šio medžio! Ir tik tada pamatysi Dievą!

Didžiulis kaip liepsna džiaugsmas užplūdo sadhako širdį po šių pranašiškų žodžių. Užmerkęs akis, jis tiesiog nugrimzdo į tą džiaugsmą – jis vis tik pamatys Dievą! Tegu ir po daugelio metų, bet pamatys Narajaną, kurį taip karštai myli ir kurio visa širdimi siekia! Dabar tai tikrai išsipildys! Ir sadhana, trunkanti daugelį gyvenimų, yra ne kliūtis, o kelias į Dievą. Jie susilies ir taps vieniu.

Užvaldytas to didžiulio džiaugsmo, jau dabar patirdamas laimingą ateities akimirką, neregėtai tolimą susijungimą su Dievu, sadhakas apie visa kita užmiršo. Jo siela dainavo ir šoko taip, tarsi ta akimirka jau būtų išaušusi. Tą dainą apie Dievą dainavo siela, laiminga nuo jau įvykusio susijungimo su juo.

Ir, kai jis pagaliau atsimerkė, priešais save pamatė neįtikėtinos jėgos ir grožio Narajano Šviesą, sklindančią nuo to, kuris tik prieš akimirką čia stovėjo paprasto brahmano pavidalu.

 

Dievas nei sekundės negaišta, kad ateitų į bhakto širdį, apimtą dieviškos Meilės ir Džiaugsmo.

Mūsų valioje yra tik pati sadhana, bet tai, kada Dievas ateis, kada jis suteiks Žinių, – tai jau Jo valioje.

 

 

atgal į Alegoriniai pasakojimai

atgal į Skaitiniai

Naujienos

2019-04-06
Balandžio 6-13 dienomis Mokytojo ašrame kasdien vyks havanas (malda prie ugnies).
2019-04-02
Mokytojas išsamiai atsako į šį klausimą viename satsangų
2019-03-21
Galite paremti paskirdami iki 2% savo gyventojų pajamų mokesčio.