"Pati paprasčiausia dvasinė praktika"

Į susitikimą su Dvasiniu Mokytoju Šri Prakašu Dži žmonės ateina turėdami skirtingų klausimų. Į daugumą jų Guru Dži atsako kiekvienam atskirai, nes klausimai būna labai asmeniški. Bet dažnai pasitaiko ir bendrojo pobūdžio klausimų, į kuriuos  Mokytojas atsako satsanguose. Šiame satsange kalbama apie mantros meditaciją.

 

– Sakoma, kad kiekviename iš mūsų glūdi Dievo dalelė. Kodėl tuomet nejaučiame Jo artumo? Kodėl Jis negirdi mūsų maldų?

– Jei žmogus nori priartėti prie Dievo, jis turi apsivalyti. Kiek švari bus žmogaus vidinė būsena, tiek arčiau Dievo jis galės atsidurti ir Dievas geriau girdės jo maldas.

 

– Kaip reikia apsivalyti?

– Tam, kad žmogus pasiektų Dievą, egzistuoja daug įvairių askezių, įvairių praktikų. Per tas askezes žmogus gali apsivalyti ir tapti stipresnis, tvirtesnis. Kada žmogus būna tvirtas? Kai tvirtas yra jo tikėjimas. Net ir geros sveikatos žmogus ne visada būna stiprus vidumi. O kai jo tikėjimas yra labai stiprus, remdamasis tuo tikėjimu jis gali daug gero padaryti.

– Kai norite, kad koks nors žmogus jus mylėtų ir su jumis draugautų, jums pačiam reikia jį mylėti ir juo tikėti. Ką jau kalbėti apie Dievą? Kai norite Dievą pasiekti, su Juo susilieti, kiek daug reikia meilės ir tikėjimo!

– Egzistuoja labai paprasta sadhana (dvasinė praktika), padedanti pasiekti Dievą. Jei kasdien ją praktikuotų ir visada savo keliu teisingai eitų, žmogus kiltų ir artėtų prie Dievo. Ko tam reikia? Čia pats svarbiausias momentas – pasistengti visada išlikti bhaktu (tikinčiu Dievą, Jį mylinčiu), kad širdyje glūdėtų bhakti (meilė Dievui). Be bhakti nėra nieko.

 

– Kas yra bhakti?

– Tai trys elementai: meilė, tikėjimas, atsidavimas. Visa tai kartu ir yra bhakti. Kad tobulėtų, žmogui labai reikalinga bhakti, ji padės toliau progresuoti.

 

– Kaip siejasi bhakti su apsivalymu?

– Kai ką nors mylite, apie tą žmogų nuolatos galvojate, jį prisimenate. Geras bhaktas visada prisimena Dievą. Ir Dievas labai rūpinasi tokiu bhaktu. Kad priartėtum prie Dievo, reikia pasistengti dažniau jį atminti.. Tai ir yra pati paprasčiausia apsivalymo praktika – atminti Dievą per jo vardą.

– Kuo žmogus būna užimtas kiekvieną dieną? Visi ar beveik visi dirba. Kas daugiau, kas mažiau. Visi taip pat valgo. Viską, be ko žmogus negali gyventi, visi atlieka kiekvieną dieną. Todėl būtinai reikia įtraukti dar vieną dienotvarkės „punktą“: „Kiekvieną dieną, kai tik nubusiu, prisiminsiu Dievą“. Tai pati paprasčiausia sadhana (dvasinė praktika) – „nubusiu ryte ir kurį laiką kartosiu Dievo vardą, prisiminsiu Jį“. Savo dienotvarkėje reikėtų skirti laiko dvasingumui: „Dešimt, dvidešimt, trisdešimt ar keturiasdešimt minučių būsiu tik su Dievu“. Jei galite skirti dar daugiau laiko – dar geriau.

 

– Koks yra Dievo vardas? Ar jis yra vienas, ar jų daug?

– Dievas turi daug vardų. Jį galima prisiminti bet kuriuo vardu. Bet kiekvienas šių vardų turi ypatingą elementą. Žmogus, kartojantis tą konkretų vardą, pamažu įgauna ir varde slypintį elementą.

– Mantra – tai irgi Dievo vardas. Egzistuoja praktika, kuri vadinama mantros meditacija. Žmogus mokosi susikaupti ir tuo metu kartoja mantrą.

 

– Ar yra kokios nors mantros meditacijos praktikavimo taisyklės?

– Labai gerai yra keltis anksti, 4–5 valandą ryto ir imtis praktikos. Bet šiais laikais žmonių dienotvarkė yra labai įvairi, kai kurie grįžta iš darbo vėlai ir taip anksti keltis negali. Kai kurie net dirba naktimis.

– Kodėl ši praktika tokia paprasta? Todėl, kad bet kuriuo metu, kai nubundate, galite užsiimti džapu (Dievo vardo kartojimu). Nusiprausėte, švarioje vietoje atsisėdote patogia poza – ir tiek laiko, kiek galite, kartojate Dievo vardą, taip pradėdami savo dieną. Pasistenkite tuo metu ramiai sėdėti ir gerai susikaupti.

– Šios taisyklės – švarus fizinis kūnas, švari vieta, kurioje atliekate praktiką. Stenkitės laikytis šių taisyklių, kai reguliariai atliekate dvasinę praktiką namuose. Kitu laiku Dievo vardą galima kartoti mintyse, būnant bet kurioje vietoje ir bet kokioje padėtyje. Jei jūsų darbas nereikalauja labai didelio susikaupimo, galite mintyse tai kartoti ir dirbdami.

 

– Ar kartojant mantrą būtina sėdėti kokia nors konkrečia poza?

– Jei jums leidžia sveikata, stenkitės meditacijos metu laikyti tiesų stuburą, kad subtilioji energija kiltų iki agjos čakros ir sahasraros čakros. Nereikia, kad energija užstrigtų žemesnėse čakrose. Reikia judėti aukštyn. Anandos (džiaugsmo) vieta – adžnos čakra. O paramanandos (dieviškojo džiaugsmo) vieta – sahasraros čakra. Reikia siekti šios būsenos.

– Kai žmogus kiekvieną dieną kartoja mantrą ir gerai medituoja, energija kyla aukštyn trimis energijos kanalais (nadi) – ida, pingala ir sušumna – besitęsiančiais išilgai stuburo nuo muladharos čakros iki sahasraros čakros. Taip sukuriama gera būsena. Bet praktikos metu apie tai galvoti nereikia, viskas vyksta savaime.

– Sėdėti galima sukhasana, nebūtinai padmasana (lotoso poza). Sukhasana tiesiogiai verčiama kaip „patogi poza“. Kai kojos sukryžiuotos taip, kad būtų patogu sėdėti. Svarbiausia – tiesiai laikyti stuburą.

– Kai kurie žmonės sako: „Kai guliu, stuburas taip pat būna tiesus“. Gulint taip pat galima užsiimti džapu, mintyse kartoti Dievo vardą arba mantrą, bet reguliariai praktikai geriau tinka sėdimoji poza.

– Jei esate senyvo amžiaus, turite kokių nors nugaros problemų arba tiesiog galbūt labai ilgai sėdite, tada galite pasidėti kokią nors nugaros atramą.

 

– O į ką reikia susikoncentruoti džapo meditacijos metu?

– Kai aš duodu mantrą, pasakau, į kokį tašką reikia koncentruoti dėmesį. Vieniems – į anahatos čakrą, kurioje reikia įsivaizduoti šviesos šaltinį. Kitiems sakau susitelkti į adžnos čakrą. Tuomet tame taške reikia įsivaizduoti ryškią baltą lengvo auksinio atspalvio šviesą.

– Reguliarios praktikos metu reikia stengtis kartoti mažiausiai tiek ratų, kiek esu pasakęs. Ir taip kiekvieną dieną. Tačiau galima kartoti tiek, kiek turite galimybių, čia jokių apribojimų nėra.

– Kas dar nėra gavęs mantros, gali kartoti Dievo vardą (Narajan, Sita Ram) arba stengtis medituoti. Tiems, kas jau turi mantrą, geriau daugiau kartoti mantrą.

 

– O kaip elgtis su maistu? Ar galima prieš praktiką pavalgyti, ar geriau užsiimti džapo meditacija prieš valgį?

– Ryte geriau daryti praktiką prieš pusryčius. Bet reikia atsižvelgti į savo sveikatos būklę. Jei kas negali ilgai būti nevalgęs, jei turi skrandžio problemų, tai galima papusryčiauti ir tik tada užsiimti džapu. Bet kam sveikata leidžia, geriau tai daryti prieš pusryčius.

– Kai nubundate, ryte labai gerai gerti daug vandens. Daug – tai yra tris–keturias stiklines. Tuomet organizmas gerai funkcionuos, lengvai pašalins viską, kas nereikalinga.

– Dievo vardo kartojimas – tai pati paprasčiausia sadhana (praktika), kuria visi gali užsiimti: vargšas ir turtuolis, sveikas ir ligotas, vyras ir moteris, gražuolis ir... Iš tikrųjų negražių nebūna, visi gražūs! Šią sadhaną žmonės gali praktikuoti bet kada.

 

– Kas gali praktiką padaryti dar efektyvesnę?

– Kai užsiimate praktika, žiūrėkite į tai rimtai. Rimtai reiškia „su visišku atsidavimu ir tikėjimu“. Praktikai labai svarbus reguliarumas. Rezultatas bus geresnis, jei praktiką darysite kasdien tuo pačiu metu. Geresnių rezultatų pasieksite ir tuomet, jei visada darysite toje pačioje vietoje. Apskritai mantrą galite kartoti bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu. Juk žmogus, gyvenantis netvarkingai, irgi kažkaip gyvena: kada nors pavalgo, kada nors pamiega... Mantra turės poveikį bet kuriuo atveju, net jei nesilaikysite stabilios dienotvarkės. Tačiau jei ir dienotvarkėje įsivyraus tvarka, pamatysite, kad kitaip klostysis jūsų gyvenimas.

– Meditacijos metu pasistenkite panirti į tyrą būseną, praktiką pradėkite gerai nusiteikę.

– Praktika gerai užsiimti ir ryte, ir vakare. Rytinė praktika apvalo karmą, sukauptą per buvusius gyvenimus, vakarinė apvalo tai, ką sukaupėte per dieną. Net jei labai pavargote, pasistenkite nors penkias minutes susikaupti ir mantrą kartoti.

– Kai Mokytojas duoda mantrą, pasako, kiek mažiausiai ratų (1) ją reikia kartoti. Tiek ratų ir būtina kartoti, bet jei jūs nusprendėte tą skaičių padidinti, tai mėnesį–pusantro reguliariai kartokite tokį ratų skaičių. Vėliau galite dviem, trim, penkiais ratais didinti – žiūrėkite pagal savo situaciją. Bet stenkitės laikytis tokio skaičiaus, kurį pasirinkote, o ne kaitalioti – šiandien šešiolika ratų, o rytoj jau tik penkis. Tai nėra labai blogai, bet norint siekti gerų rezultatų visada geriau pastovus ratų skaičius.

– Kai į mantros kartojimą žiūrėsite labai rimtai, tai ir rezultatai bus geri. Tos 30–40 minučių praktikos bus labai vertingos jūsų gyvenime. Tuo metu jūs susijungiate su Dievo jėga, kuri visada glūdi jumyse. Kada nors sugebėsite ir visiškai su ja susilieti.

 

– Ar yra kokių nors požymių, pagal kuriuos galime įvertinti, kaip gerai sekasi medituoti, kiek sėkminga yra tavo praktika?

– Meditacijos metu būna trijų tipų būsena. Pirma, kai žmogus pradeda medituoti ir iškart jam pavyksta dhjan (meditacija). Jo bhakti yra tokio lygio, kad tik jam pradėjus galvoti apie savąjį ištą (mylimą Dievo pavidalą), iškart jokių kitų minčių nebelieka ir niekas jam netrukdo. Mano ištas ir aš. Nieko kito nėra.

– Kitokia būsena būna tada, kai žmogus meditacijos metu Jo ieško ir negali rasti. Tarsi laikytų gaublį rankose ir ieškotų nurodytos vietos, bet nežino, kur ta vieta yra. Gaublį suka ten, suka šen, bet reikiamos vietos rasti negali. Minčių labai daug. Bet įdėjus pastangų, pagaliau reikiama vieta randama.

– Trečiojo tipo būsena būna tada, kai dhjan niekaip nepavyksta. Protas taip stipriai užimtas kuo nors kitu, kad susikaupti visai nepavyksta. Ir vietoj išto pradedate matyti tai, kuo užimtas jūsų protas.

– Pati geriausia yra pirmoji būsena, kai atsisėdate, užsimerkiate ir iškart prieš jus iškyla ištas. Tam pasiekti būtina aukštos bhakti būsena.

 

– Kai sakote, kad reikia užsimerkti ir susikoncentruoti, ar tai reiškia, kad reikia kažkur sutelkti savo žvilgsnį?

– Kaip reikia užsimerkti? Reikia ramiai atsisėsti ir akis palikti taip, kaip yra, tiesiog užsimerkti. Kai kurie galvoja, kad akis reikia nukreipti į adžnos čakrą. Jei taip darysite, akis skaudės. Ramiai žvelkite priešais save ir tiesiog užsimerkite. Niekur akių nukreipti ar judinti nereikia. O mintyse sutelkite dėmesį į adžnos arba anahatos čakrą ir ten įsivaizduokite šviesos apjuostą savojo išto pavidalą.

– Labai gerai įsivaizduoti ištą su pakelta, į jus delnu atsukta ir palaiminimą suteikiančia ranka. Jis sėdi sukhasana pozoje, o jo ranka – abhaija-dhan mudroje. Abhaija-dhan – kai visos jūsų nuodėmės, klaidos ir minusai jums atleidžiami. Kiek daug per savo gyvenimą žmogus yra padaręs klaidų ir kiek jų toliau daro! Mokytojas gali bet kokias klaidas atleisti. Bet svarbiausia, kad žmogus pats supranta savo klaidas. Todėl gera yra įsivaizduoti, kad jus laimina jo ranka, apsupta Šviesos. Tuomet džapas (mantros kartojimas) pavyks gerai.

– Jei žmogus tiki Dievą be pavidalo, tai gali įsivaizduoti tik Šviesą.

 

– Kaip elgtis, kai nepavyksta susikaupti, kai visą laiką blaško įvairios mintys? Ar tokia meditacija nenaudinga?

– Kodėl dhjan (meditacija) nepavyksta? Todėl, kad dar daug yra dalykų, kurie jus blaško. Bet net jei žmogus kol kas dar yra sakam bhaktas (tas, kuris myli Dievą norėdamas ką nors gauti), atlieka dvasinę praktiką norėdamas išpildyti kokį nors savo norą ir apie tai galvoja džapo metu, ilgainiui ir jam pavyks dhjan.

– Mantra turi tokią jėgą, kad ji žmogaus gyvenime įveda tvarką. Tai, ką žmogus turi gauti gyvenime – jis gauna, o tai, kas jam tik trukdytų – negauna. Pats žmogus dar nėra pasiekęs žinojimo, viską nori gauti taip, kaip supranta, net jei dėl to jam bus blogai. Bet mantra viską taip sutvarko, kad žmogus ir gautų tai, ko nori, ir nuo Dievo nenutoltų.

Radhe Radhe!


(1) Kalbama apie malos (mantrai kartoti naudojamo karoliukų vėrinio) ratus. Vienas malos ratas – 108 karoliukai.

 

 

atgal į visus Interviu

Naujienos

2017-07-20
Pagal gamtos ir dvasinius dėsnius viskas vyksta savu laiku.
2017-06-25
Plačiai, giliai, nuoširdžiai.
2017-06-18
Birželio 20 d. senosios Vedų kultūros malda prie ugnies.