"Apie tai, kas padeda pasiekti Dievą"

Dvasinis pokalbis: Mokytojas Šri Prakaš Dži ir mokinys Eduard Filimonov

– Kas yra Dievas?

– Atsakysiu į šį klausimą taip, kaip aš suprantu. Dievas – tai pati didingiausia Jėga, kuri glūdi kiekvienoje šios Visatos dalelėje. Kiekviename mūsų ir visame kame, kas mus supa, yra ši jėga ir bet koks mūsų veiksmas – tai Dievo jėgos, glūdinčios mumyse, pasireiškimas. Ši jėga suteikia žmogui gyvenimą. Kiekvienas įkvėpimas ir širdies dūžis – tai Dievo dovana.

– Ar galima pasiekti Dievą ir jei taip, tai kaip?

– Taip, Dievą pasiekti galima, Jis yra kiekviename mūsų. Jei bus tikra meilė ir stiprus tikėjimas, tai žmogus galės pamatyti Dievą savo širdyje. Reikia tik siekti tyrumo savyje, visada dirbti su savimi, su savo trūkumais. Kai širdis taps tyresnė, joje gims tikra meilė. Ir tik su jos (tikrosios meilės) pagalba bus įmanoma pažinti Dievą.

Širdis iš tiesų tai visada tyra, bet žmogaus protas, jo netyros mintys širdį užteršia. Reikia nuolatos valyti savo protą, mintis ir kai jos tampa tyresnės – protas nurimsta, o kai protas ramus – širdyje gimsta tikra meilė ir žmogus gali pajausti Dievą, pamatyti Jo šviesą.

Kelias į Dievą yra lengvesnis, jei žmogaus gyvenime yra:

  1. Dvasinis Mokytojas.
  2. Nuolatinė sadhana (dvasinė praktika), Dievo vardo kartojimas.
  3. Bhakti – tikroji meilė, atsidavimas, stiprus tikėjimas.
  4. Satsangas (sat – tikras, teisingas, sang – aplinka) – tai tokia aplinka, kur kalbama apie Dievą, apie tiesą.
  5. Tikroji tarnystė – kai žmogus atlieka kiekvieną veiksmą kaip tarnystę Dievui.

– Jūs ką tik kalbėjote apie Mokytoją. O kam reikalingas Dvasinis Mokytojas ir ar Jis reikalingas kiekvienam žmogui?

– Pirma, apie ką noriu pasakyti yra tai, kad Mokytojas – tai taip pat didingosios Dievo jėgos pasireiškimas; jėgos, kuri visada yra šalia žmogaus ir kuri visada padeda žmonijai, įsikūnydama vienu ar kitu pavidalu.

Dievas sukūrė Visatą ir per Mokytojo jėgą perduoda žmonėms Žinias. Taikydamas šias žinias žmogus pasiekia materialinio ir dvasinio tobulumo. Dievas sukūrė medžius, bet žinias apie tai, kad iš medžio galima statyti namus, daryti baldus ir daug kitų dalykų, žmogui suteikė Mokytojo jėga. Dievas sukūrė daug naudingųjų iškasenų po žeme, bet kaip jas paversti naudinga energija ir kaip panaudoti skirtingose žmogaus gyvenimo srityse – šias žinias suteikė Mokytojo jėga.

Peržvelkime savo gyvenimą.

Kai gimstame, savarankiškai negalime nei valgyti, nei praustis, nei pasirūpinti savimi. Viską dėl mūsų daro mama. Tai Mokytojo jėga nuo pat gimimo momento padeda mums mamos pavidalu. Mama mus visko moko: vaikščioti, valgyti, rengtis, taip pat suteikia pirmą tikėjimo pamoką, kad ji ir tėtis – mūsų tėvai. Mama auklėja ir moko mus visų gerų savybių, su meile, o kartais griežtai, ji aiškina mums, kaip reikia gyventi.

Kai paūgėjame ir pradedame lankyti mokyklą, mūsų gyvenime atsiranda mokykliniai mokytojai. Jie mus moko įvairių mokslo disciplinų, duoda mums žinias. Vėliau stojame į universitetą, ten dėstytojai toliau mus moko, suteikdami gilesnes žinias tose srityse, kurios padeda mums rasti gerą darbą ateityje.

Dvasinio Mokytojo vaidmuo gyvenime yra labai svarbus: jis mus moko, kaip tapti Žmogumi, suteikia mums dvasines Žinias, kurias naudodami, mes judame dvasinio tobulėjimo keliu, jis mus moko meilės, gerumo ir gerų sanskarų (savybių). Ateina laikotarpiai, kai nežinome, ką daryti, negalime priimti teisingo sprendimo. Tokiu momentu išmintingas tikrojo dvasinio Mokytojo patarimas būna labai naudingas. Ir svarbiausia, ko reikia kiekvienam žmogui, be ko sunku įsivaizduoti gyvenimą, – tai tikroji meilė. O nesavanaudišką, tikrąją meilę suteikti gali tik tikrasis Žmogus.

Kai žmogus gyvena teisingai, jam lengviau judėti Dievo link. Galų gale, svarbiausias mūsų gyvenimo tikslas – pažinti patį save. Kai žmogus save pažįsta, jis pažįsta Dievą. Ir tas, kuris pažino Dievą, gali mylėti kitą žmogų tikrąja to žodžio prasme. Aš manau, kad tikrasis Mokytojas reikalingas kiekvieno žmogaus gyvenime, bet kad rastum tikrąjį Mokytoją, reikalinga didžiulė Dievo malonė.

– Ką galėtumėt palinkėti visam pasauliui?

– Noriu pasakyti, kad visos žmogaus problemos kyla dėl to, kad jo protas yra neramus. Ir tai vyksta todėl, kad žmogus tiek paniro į materialų pasaulį, kad labai nutolo nuo Dievo. Žmogui, gyvenančiam pasaulietiškai, reikia siekti realaus progreso, bet kartu nereikia pamiršti Dievo ir dvasingumo. Kai taip bus, pasaulis bus nuostabus.

Visas mano gyvenimas yra pašvęstas tarnauti žmonijai. Ir kiekvieną, kurį sutiksiu, ar kuris ateis pas mane, sieksiu įkvėpti judėti Dievo link.

SADA ŠIVAJA!

 

atgal į visus Interviu

Naujienos

2017-07-20
Pagal gamtos ir dvasinius dėsnius viskas vyksta savu laiku.
2017-06-25
Plačiai, giliai, nuoširdžiai.
2017-06-18
Birželio 20 d. senosios Vedų kultūros malda prie ugnies.